Kaimiškas stilius, paprastai paveldimi iš senelių, iš kartų i kartas perduodami palikuoniams arba surenkami iš įvairių pasaulio šalių. Jie. aišku, neatrodo nauji, tačiau labai dažnai masyvūs. Jei norite susikurti kaimišką stilių neišleisdami daug pinigų antikvariniams baldams arba neieškodami jų sendaikčių turguose ir nenorėdami patys atnaujinti senų radinių, turėtumėte rinktis medienos baldus. Mediena – natūrali žaliava. Laikui bėgant ji kinta, „dirba”. Dėl temperatūros ir drėgmės svyravimų atsiranda maži įtrūkimų, ryški šviesa išblukina spalvą. Tad bet koks medinis baldas, tik po tam tikro laiko įgyja savo veidą. Medžiai išgyvena lengvesnius ir sunkesnius metus, o kai kurie mediniai baldai yra ne tokie atsparūs įbrėžimams ir kitokiems pažeidimams. Tačiau kaip tik šios naudojimo žymės, ši „patina” paverčia medinį baldą neatskiriama kaimiško stiliaus dalimi. Daugelis senų kaimiško stiliaus baldų spalvingai nudažomi, kai kurie jų išplėšiami. Todėl šiandien galima rasti ne tik natūralių, lakuotų ar vaškuotų, bet ir spalvotų dabar gaminamų kaimiško stiliaus baldų. Lygus, ypač blizgiu laku padengtas paviršius visiškai nedera prie jaukaus kaimiško stiliaus. Todėl baldai dengiami bespalviais dažais arba lakuojami taip. kad pro dažus būtų matoma medienos struktūra. Kai kurie gamintojai atgaivino senas amatininkų technologijas, kad prasišviestų pirmasis dažų sluoksnis. Dar viena sena technologija vadinama „suskeldėjusio lako būdu”.
Daugeliui senų technologijų reikia rankų darbo, jų negalima pritaikyti serijinei gamybai.
Tad visi šie baldai iš esmės yra,unikalūs, nes tarp jų nerasime nė vieno vienodo.
Tai padeda mums atskirti pagal senas tradicijas, pagamintus kaimiško stiliaus baldus nuo „pseudokaimiško” stiliaus, kuris dėl tokio stiliaus baldų populiarumo pastaruoju metu paplito kai kuriose baldų parduotuvėse.