Kaimiškas stilius, pa­prastai paveldimi iš senelių, iš kartų i kartas perduodami palikuoniams arba surenkami iš įvairių pasaulio šalių. Jie. aiš­ku, neatrodo nauji, tačiau labai dažnai masyvūs.  Jei  norite susikurti  kaimišką stilių neišleisdami daug pinigų antikvari­niams baldams arba neieškodami jų sendaikčių turguose ir nenorė­dami patys atnaujinti senų radi­nių,   turėtumėte  rinktis   medienos baldus. Mediena – natūrali žaliava.  Laikui bėgant ji kinta, „dirba”. Dėl temperatūros ir drėgmės svyravimų atsiranda maži įtrūkimų, ryški švie­sa išblukina spalvą. Tad bet koks medinis baldas, tik po tam tikro laiko įgyja savo veidą. Medžiai išgyvena lengvesnius ir sunkesnius metus, o kai kurie mediniai baldai yra ne to­kie atsparūs įbrėžimams ir kitokiems pažeidimams. Tačiau kaip tik šios naudojimo žymės, ši „patina” paver­čia medinį baldą neatskiriama kai­miško stiliaus dalimi. Daugelis senų kaimiško  stiliaus  baldų  spalvingai nudažomi, kai kurie jų išplėšiami. Todėl šiandien galima rasti ne tik natūralių, lakuotų ar vaškuotų, bet ir spalvotų dabar gaminamų kai­miško stiliaus baldų. Lygus, ypač blizgiu  laku  padengtas  paviršius visiškai nedera prie jaukaus kai­miško stiliaus. Todėl baldai dengia­mi bespalviais dažais arba lakuojami taip. kad pro dažus būtų matoma medie­nos struktūra. Kai kurie gamintojai atgai­vino  senas  amatininkų  technologijas,  kad   prasišviestų   pirmasis   dažų sluoksnis. Dar viena sena technologija vadinama „suskeldėjusio lako būdu”.

Daugeliui senų technologijų reikia rankų darbo, jų negalima pritaikyti serijinei ga­mybai.

Tad visi šie baldai iš esmės yra,unikalūs, nes tarp jų nerasime nė vieno vie­nodo.

Tai padeda mums atskirti pagal senas tradicijas, paga­mintus kaimiško stiliaus bal­dus nuo „pseudokaimiško” sti­liaus, kuris dėl tokio stiliaus baldų populiarumo pastaruoju metu paplito kai kuriose baldų parduotuvėse.